Artinantis steigimui išdrįskime atsigręžti į tyliąją Lietuvos žmonių daugumą

Tenka konstatuoti, kad Lietuvoje vis neateina laikas, kad politinės partijos pabandytų atsigręžti į tyliąją Lietuvos žmonių daugumą – į sąžiningai dirbančius ir dirbusius piliečius, nusipelniusius vakarietiškos gerovės.

Lietuvos konservatoriai kviečia veikti kartu ir sukurti tokią valstybę,  kuri yra verta savo žmonių, kuria galėtume tikėti, pasitikėti ir didžiuotis. Kurkime geresnę valstybę kartu, mūsų vaikų ateities vardan.

Veikdami kartu sušvelninsime ir palaipsniui likviduosime pagrindines socialines negeroves bei ryžtingai išsspręsime paveldėtas problemas.

Mūsų stiprybė vienybėje, todėl tik susitelkę į tą Lietuvą, kurios visi norime, kokios laukia mūsų vaikai.

Artėjant steigiamajam partijos suvažiavimui, mūsų gretos gausėja. Šiandien jau turime virš 1100 atranką praėjusių užsiregistravusių piliečių, kurie pasiruošę tapti kuriamos partijos nariais.

Tačiau to nepakanka. Pagal galiojančius įstatymus partijoje turi būti mažiausiai 2000 narių. Todėl dar reikia truputį pasistengti, laiko dar turime.

Organizacijos suvažiavimas numatomas 2019 m. sausio mėnesio viduryje.

Norintys prisijungti prie konservatorių judėjimo ar turintys siūlymų dėl veiklos koordinavimo, rašykite lietuvoskonservatoriai@gmail.com.

Lietuvos konservatorių partijos (LKP) iniciatyvinės grupės vardu
organizacijos vykdančioji sekretorė Giedrė Astrauskaitė


(Sąjūdžio mitingai vienijo šimtus tūkstančių atgimusių žmonių, susitelkime ir dabar.)

Lietuvos konservatoriai pritaria peticijai už Širvintų ligoninės išsaugojimą

Lietuvos konservatoriai pritaria Širvintų rajono savivaldybės tarybos narės Marijos Gudonienės inicijuotai peticijai.

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komitetui
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai

PETICIJA

Už Širvintų ligoninės išsaugojimą

Viešojoje erdvėje jau metus nuolat pasirodantys pranešimai apie ketinimus pertvarkyti arba visiškai uždaryti mažąsias rajonų ligonines, kelia didelę sumaištį. Esame patenkinti mūsų rajono įstaigoje teikiamomis paslaugomis, nuoširdžiu ir atsidavusiu medicinos personalu. Vietoje teikiamos paslaugos yra tiesiogiai susijusios su Širvintų rajono gyventojų sveikata ir netgi gyvybe, jos yra labai reikalingos ir būtinos. Širvintų rajone didesnė gyventojų dalis gyvena kaimiškose vietovėse, todėl nuvažiuoti į Vilniaus ar Ukmergės gydymo įstaigas daugelis negali ir dėl finansinių priežasčių. Manome, kad vieši pareiškimai apie galimą mažųjų ligoninių, tarp jų – ir Širvintų – uždarymą daro neigiamą įtaką stengiantis pritraukti ir / ar išlaikyti jaunus medikus, mažina žmonių pasitikėjimą ir pačiomis įstaigomis, ir šalies valdžios atstovais. Todėl, mes, žemiau pasirašiusieji, kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką, Sveikatos reikalų komitetą, Vyriausybę, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininką Ramūną Karbauskį, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, prašydami išsaugoti VšĮ Širvintų ligoninę ir visas šiuo metu joje teikiamas paslaugas.

Peticiją pasirašykite adresu https://www.peticijos.com/u_irvint_ligonins_isaugojim?a=2

Lietuvos konservatorių pozicija atiminėjamų vaikų klausimu aiški

Vaikai – tautos tradicijų perėmėjai. Tačiau mūsų gyventojus pasiekia žinios, kad valstybės vardu iš šeimų atiminėjami vaikai.

Besikurianti Lietuvos konservatorių partija rekomenduoja išklausyti signataro Rolando Paulausko įžvalgas dėl Vaiko teisių apsaugos įstatymo. Buvęs valstybės kūrėjas aiškia argumentų kalba atskleidžia Įstatymo trūkumus ir esmines strategines politikos problemas, ryškėjančias liberaliose visuomenėse. Labai neatsakinga, kad Lietuvos nacionalinė televizija eliminuoja požiūrių įvairovę ir tokių pasisakymų netransliuoja. Juk skirtingos nuomonės sudarytų galimybę rastis sveikai diskusijai ir tai būtų naudinga visiems.

Lietuvos konservatoriai pritaria reikalavimams išsamią statistiką apie valstybės perimtus ir globėjams perleistus vaikus paskelbti viešai bei dėkoja Seimo nariams Mindaugui Puidokui, Kęstučiui Bacvinkai, Rimantui Dagiui, Zbignevui Jedinskiui, Rimai Baškienei, kandidatui į Lietuvos prezidentus Nagliui Puteikiui, kitiems politikams, išreiškusiems abejones dėl tokio įstatymo ir prisiėmusiems atsakomybę. (Rimantas Dagys. Ką reiškia Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės išpuolis prieš Katalikų bažnyčią, policiją, teismus?)

Lietuvos konservatoriai pritaria signataro Zigmo Vaišvilos bei jo bendraminčių lapkričio 14 dienos kreipimuisi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, prašant atšaukti kontraversišką kažkodėl vieno vaiko vardu vadinamą įstatymą bei pradėti parlamentinį tyrimą, kuriuo būtų išsiaiškinta, kas labiausiai suinteresuotas tokio įstatymo atsiradimu. Ne mažiau svarbu atsakyti, kur šiuo metu yra visi tėvams negrąžinti vaikai – ar jie Lietuvoje, kur ir kokiomis sąlygomis gyvena, kokia jų sveikata.

Daug teisinio pobūdžio klausimų iškilo po tarptautinio lygio Lietuvos advokato, profesoriaus Stanislovo Tomo komentarų apie Lietuvoje taikomą praktiką vaikų neatiduoti artimiausiai aplinkai – močiutėms, tetoms, pusbroliams ar net krikšto mamoms. Kodėl valstybė skiria tikrai dideles pinigų sumas globėjams, kurių nepažįsta ir galbūt bijo vaikai, vietoj to, kad stiprintų šeimas ir gimines, sudarydama sąlygas vaikui likti su giminaičiais? Argi piniginė parama jiems nebūtų geresnis indėlis į mūsų tradicijų ir papročių puoselėjimą, išsaugant stiprius giminystės saitus, skatinant atsakomybę už kraujo ryšiais ar bažnytiniais įsipareigojimais susijusius žmones? (žiūrėti nuo 9 min. 47 sek.)

Ir nors Lietuvos konservatoriai kritiškai vertina TS-LKD vadovo Gabrieliaus Landsbergio paniekinančius pasisakymus apie bendrapartiečius, nepritariančius Vaiko teisių apsaugos įstatymui, bet laiko įžvalgiu partijos garbės pirmininko Vytauto Landsbergio kvietimą vaiko gerovės reformatoriams geriau pasirūpinti vaikų apsauga nuo tvirkinimo ir pedofilijos verslo. Vertėtų išgirsti ir patriarcho žodžius apie veidmainystę. (Prof. V. Landsbergis: turime puoselėti Lietuvos patrauklumą, kad žmonės norėtų čia grįžti)

Aiškios pozicijos lauktume iš Europos komisaro Vytenio Andriukaičio, ypač dabar, kai socialdemokratai jį pasirinko kandidatu į prezidentus. Buvęs prezidentas Rolandas Paksas savo žodį tarė apie skurstančius vaikus, pagarba jam, tačiau būtų gerai išgirsti ir nuomonę apie atiminėjamus vaikus. (Ginklai vaikų skurdo sąskaita! Atsikvošėkite)

Visi klausimai, kuriuos užduoda Tauta, nes Lietuvos valstybę kuria Tauta ir suverenitetas priklauso Tautai, turi būti atsakyti. Juk niekas negali kėsintis į konstitucinę santvarką, kitaip Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis. Dabar labai aiškiai matyti, kad jau buvo pasikėsinta į Konstitucijos 20, 21, 22, 24, 26, 31, 38, 39, vadinasi, ir 7, straipsnius. Taigi Tauta turi teisę reikalauti teisinės atsakomybės už visus Konstitucijos pažeidimus.

Lietuvos konservatorių partijos (LKP) iniciatyvinės grupės vardu
organizacijos vykdančioji sekretorė Giedrė Astrauskaitė

P. S. Besiruošdami steigiamajam partijos suvažiavimui, prašome savo siūlymus, pastebėjimus, pastabas, kritiką ir informaciją apie tai, jog ketinate prisijungti prie partijos kūrimo, siųsti el. paštu lietuvoskonservatoriai@gmail.com (rašydami nurodykite savo vardą, pavardę, kontaktinius duomenis). Turite idėjų dėl partijos logotipo, devizo, minčių dėl internetinio portalo – taip pat rašykite nurodytu elektroniniu paštu. Nuoširdžiai dėkojame.

Lietuvos konservatorių vienybė ir veikla grindžiama moralinėmis vertybėmis ir padorios politikos principais

Besikurianti Lietuvos konservatorių partija yra naujas ir skaidrus šaltinis mūsų valstybės politiniame gyvenime.

Lietuvos konservatorių vienybė ir veikla grindžiama moralinėmis vertybėmis ir padorios politikos principais bei nuostatomis: Lietuvos piliečiai žmogišką, gyvybingą moralinį klimatą ir žymiai geresnes gyvenimo sąlygas gali ir turi susikurti ne kituose kraštuose, ne ateityje ar tolimoje ateityje, bet čia ir dabar.

Taip, tenka pripažinti, kad Lietuvos žmonių gerovė narystės Europos Sąjungoje sąlygomis užuot kilusi buksuoja, o kai kuriais atžvilgiais netgi blogėja. Tai pripažįsta ir senbuvės partijos, kurioms taip ir nepavyko nuo skambių šūkių pereiti prie realių veiksmų – tarnystės tautai.

Šiuo pranešimu besikuriantys Lietuvos konservatoriai atkreipia dėmesį į tris valstybės problemas, kurias reikia spręsti jau šiandien: tai tautos irimas, siauras ekonominis matymas ir nepakankamas valstybės ryžtas ambicingoms permainoms.

Tautos irimas pasireiškia tuo, kad lietuviai tapo nykstančia tauta (dar prieš dešimt metų buvo skelbiami „Eurostat“ duomenys, kad 2050 metais Lietuvoje gyvens jau tik 2.8 mln.gyventojų). Šios dienos duomenys dar prastesni. Todėl susidariusią problemą privaloma spręsti šiandien – gimstamumas turi ne mažėti, o didėti, šeimas būtina stiprinti.

Per 28-erius nepriklausomybės metus siauras ekonominis matymas neleido pavyti pirmaujančių Vakarų ekonomikų. Tokią poziciją reikia keisti – atlyginimai privalo didėti. Strategiškai turi būti vystomas ilgalaikis aukšto ekonominio augimo laikotarpis, kad gerovės valstybė taptų realybe.

Ryžtingos permainos turi būti įvestos į valstybės valdymo – strateginio mąstymo ir strateginio veikimo, siekiant aiškių ir ilgalaikių tikslų – keitimą.

Valstybės pagarba piliečiams – tai aiškus veiksmas, o ne tuščia deklaracija. Realūs veiksmai iš tiesų pažabotų korupciją ir įtvirtintų teisingumą.

Lietuvos konservatoriai laukia visų, kurie nori prisijungti kuriant Lietuvos valstybę. Ačiū už palaikymą ir pasiūlymus. Judėkime toliau.

Lietuvos konservatorių partijos (LKP) iniciatyvinės grupės vardu
organizacijos vykdančioji sekretorė Giedrė Astrauskaitė

Lietuvos konservatorių atsakymai į portalo alfa.lt žurnalisto Viliaus Petkausko klausimus

– Gal galėtumėte pasidalinti informacija kas sudaro jūsų iniciatyvinę grupę? Ar jūsų gretose yra plačiajai visuomenei žinomų politikų?

– Iniciatyvinę grupę šiuo metu sudaro ne visuomenei plačiai žinomi žmonės, bet idėjų generatoriai, kurių pavardės nieko nepasakytų. Ar jie nėra pasiruošę diskutuoti viešumoje su politikos rykliais? Klausimas atviras.

– Partijos steigimui reikalinga turėti bent 2 tūkst. steigėjų – kokiomis priemonėmis tikitės pritraukti tokį būrį žmonių?

– Dialogo, diskusijų, argumentų ir kontrargumentų kalba tikimasi pritraukti reikalingą skaičių žmonių.

– Gal galėtumėte papasakoti kokios idėjos turėtų burti jūsų partijos narius?

– Visame pasaulyje klasikinis konservatizmas turi tas pačias idėjas. Jos nėra nei naujos, nei nukritusios staiga iš dangaus. Svarbiausia idėja laikytume asmeninę atsakomybę. Kad tai geriau suprastumėte, pacituosime Rodžerį Skrutoną (Roger Scruton), kuris, mėgina paaiškinti konservatorės Margaretos Tečer (Margaret Thatcher) mintis taip: „Tie, kas nori atiduoti laisvų susirinkimų turtą valstybei, iš tikrųjų yra visuomenės priešai, o ne draugai. Jie stato į pavojų dalyką, nuo kurio priklauso viso politinio kūno ateitis – atsakomybės jausmą: kiekvieno mūsų žinojimą, kad mes atsakingi kitiems už viską, ką darome. Šis atskaitingumo kitiems gebėjimas yra  mūsų civilizacijos šaknys. Sąžiningas mūsų laikų ideologinio konflikto reziumė būtų sakyti, kad liberalai siekia laisvės, socialistai lygybės, o konservatoriai atsakomybės. O be atsakomybės nei laisvė, nei lygybė neturi jokios išliekančios vertės.“

– Pranešime spaudai teigiate, kad „Lietuvai reikalinga politinė jėga, kuriai rūpėtų ir kuri užtikrintų, kad būtų laikomasi Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatų, Europos socialinės chartijos reikalavimų, kad būtų vykdomi Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Komiteto ir  Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bei kiti tarptautiniai mūsų valstybės įsipareigojimai, kuriuos besikeičiantys valdantieji ignoruoja“ – gal galėtumėte informuoti apie kuriuos ignoruojamos sprendimus kalbate?

– Viešojoje erdvėje apie kai kuriuos sprendimus kalbama jau labai ilgą laiką, tačiau valdžioms pritrūksta politinės valios tai imti ir įgyvendinti.
Lietuva labai ilgai nevykdo įsipareigojimų dėl minimalios pensijos ir minimalios algos. Kaip žinoma tuos įsipareigojimus Lietuva prisiėmė labai norėdama įstoti į Europos Sąjungą, nes jei tokių įsipareigojimų ji nebūtų pasirašiusi, tai Europos Sąjunga matytų kaip savo ausis. Nepaslaptis, kad Lietuva įpareigota nubausti savo „didvyrius“, t.y. buvusią vadovybę dėl prezidento Valdo Adamkaus įsteigto slaptojo kalėjimo. Gerai žinome, kad Valstybės saugumo departamentui nurodyta panaikinti savo grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašus, jau nekalbant apie tai, kad Lietuva seniai turėjo pilnai atstatyti prezidento Rolando Pakso politines teises nuo pat jo nušalinimo nuo prezidento pareigų dienos ir t.t.

– Jūsų pavadinimo trumpinys – LKP, ne vienam rinkėjui gali asocijuotis su kita šalyje veikusia partija (Lietuvos komunistų partija). Ar toks trumpinys pasirinktas atsitiktinai?

– Tokį klausimą kelia tik tie, kas dar labai stipriai prisirišę prie komunistų partijos ir vis dar gyvena su ja. Sunku suprasti, kodėl atsitiktiniams akronimams klijuojamas neegzistuojančių reiškinių dešifravimas.

– Jūs cituojate Čingischaną, kurio imperija, skaičiuoja istorikai, sunaikino apie 40 mln. žmonių. Kodėl pasirinkote cituoti būtent šią istorinę asmenybę?

– Ne viena istorinė asmenybė, per kurią žuvo daugiau ar mažiau žmonių pasaulyje, yra cituojama. Štai, pavyzdžiui: Europos užkariautojas Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas teigė: „Žodžiais tikėkite tik tada, kai juos atitinka darbai.“; Vilniaus krašto okupantas Maršalas Juzefas Pilsudskis atskleidė: „Galėjau ginklu daug ką išspręsti, bet nenoriu iškasti bedugnės, kuri atsiranda, kai praliejamas kraujas.“; Kelias atomines bombas ant Japonijos numetęs JAV prezidentas Haris Trumenas (Harry Truman) prisipažino: „Norėdamas vesti kitus, žmogus privalo būti pasirengęs eiti į priekį vienas“. O kaip dažnai pacituojamas net pats kraugerys Stalinas, kuris liudijo neginčijamas tiesas: „Žmonės, kurie balsuoja, nieko nesprendžia. Viską sprendžia žmonės, skaičiuojantys tuos balsus.“ Neužmirškime ir Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo pasakymo, kuris kaip niekada aktualiai skamba vis didesnį nerimą demokratiniam pasauliui keliančios Rusijos akivaizdoje: „Gerumu ir pikčiausią žvėrį prisijaukinsi.“ Jei nubrauktume pavardes, argi nemanytume, kad tie posakiai išmintingi ar bent įžvalgūs?

Lietuvos konservatorių partijos (LKP) iniciatyvinės grupės vardu
organizacijos vykdančioji sekretorė Giedrė Astrauskaitė

Kuriama Lietuvos konservatorių partija

Lietuvai reikia konservatorių. Daugelis žmonių išgirdę tokį teiginį pasakytų – jūs ką, išprotėjote? Ačiū, gal užteks, jau vienus tokius „konservatorius“ turime, žalos pridaryta tiek, kad dar ilgai reikės srėbti jų privirtą jovalą, kol išsiliuobsime.

Tačiau taip nėra – Lietuvoje neegzistuoja jokia konservatorių partija.

Jei koks nors didelis gamtos teršėjas save vadintų žaliuoju, tai dar nereikštų, kad jis – gamtą tausojantis žaliasis. Lygiai taip pat nereiškia, kad dėl to negalėtų atsirasti tikrieji žalieji, siekiantys saugoti valstybės resursus – miškus, ežerus ar  orą. Tas pat pasakytina ir apie apsišaukusiuosius konservatoriais.

Sunkiai suvokiama, tačiau per tris dešimtmečius Lietuvoje neatsirado tikros dešinės konservatorių partijos, stiprios jėgos, kuri rūpintųsi nacionaline gerove ir gintų šalies interesus pagal klasikinę konservatizmo ideologiją.

Todėl pats laikas, jau atšventus tūkstantmetį ir baigiant švęsti šimtmetį bei Lietuvai artėjant prie nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio iškilmių, pagaliau sukurti tokią partiją.

Lietuvai reikalinga politinė jėga, kuriai rūpėtų ir kuri užtikrintų, kad būtų laikomasi Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatų, Europos socialinės chartijos reikalavimų, kad būtų vykdomi Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Komiteto ir  Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bei kiti tarptautiniai mūsų valstybės įsipareigojimai, kuriuos besikeičiantys valdantieji ignoruoja.

Pripažinkime, daugelis Lietuvos žmonių norėtų, kad nebūtų be perstojo niekinama mūsų Konstitucija, kad valstybėje būtų pagaliau įvykdytos esminės pertvarkos teisėsaugos srityje, kad visi valstybės finansai būtų absoliučiai vieši, o ne slepiami, kad valstybinis-komercinis transliuotojas taptų visuomenine-nekomercine Lietuvos televizija ir radiju, kad būtų išspręstas Lisabonos sutarties įteisinimo klausimas Lietuvoje, kad užsienio karinės bazės mūsų tėviškėje būtų statomos tik teisėtai, o ne neteisėtai, kaip yra dabar ir t. t., ir pan.

Maži atlyginimai, dideli mokesčiai, rekordinė emigracija, didelės kainos, mažos pensijos, nepagarba žmogaus teisėms – apie tai labai dažnai kalba ir dabartiniai, ir buvę valdantieji, bet tai yra tik pasekmės aukščiau išvardintų priežasčių.

Todėl reikia veikti, o ne tik kalbėti apie vienybę, telkimąsi, Lietuvos pasiekimus bei girtis nuolatine lyderyste.

Tuo labiau, jei apie pažangą kalba degradavusių partijų atstovai, griaunantys savo partines struktūras savo rankomis ir kuriantys komitetus, bandydami apgauti žmones naujų darinių skaidrumu ir reikalingumu. Ar reikia galybės naujų komitetų iš susiskaldžiusių partijų?

Tad kreipiamės į tuos, kas pritariate tokiam siekiui – partinius ir nepartinius, visuomeninių organizacijų narius ir pavienius asmenis, kurie valstybėje nori ne fasadinių permainų: sukurkime tikrą dešiniąją partiją, kurios Lietuvai gyvybiškai reikia.

Netrukus bus paskelbtos svarbiausios gairės ir politiniai tikslai, kuriuos pirminiame etape sieks įgyvendinti kuriama ir ilgai visuomenės laukta Lietuvos konservatorių partija.

Žinomas mongolų lyderis Čingischanas yra sakęs: melagis baudžiamas mirtimi, o bailys taip pat baudžiamas mirtimi. Mums, lietuviams, reikėtų įsiklausyti į šiuos žodžius.

Lietuvos konservatorių partijos (LKP) iniciatyvinės grupės vardu
organizacijos vykdančioji sekretorė Giedrė Astrauskaitė

P. S. Besiruošiant steigiamajam partijos suvažiavimui savo siūlymus, pastebėjimus, pastabas, kritiką ir informaciją apie tai, jog ketinate prisijungti prie partijos kūrimo siųskite el. paštu lietuvoskonservatoriai@gmail.com (rašydami nurodykite savo vardą, pavardę, kontaktinius duomenis). Turite idėjų dėl partijos logotipo, moto, minčių dėl internetinio portalo – taip pat rašykite nurodytu elektroniniu paštu.